G. Butkus: apie debiutą LKL, įsimintiniausią karjeros momentą bei meilę Raseinių miestui

G. Butkus: apie debiutą LKL, įsimintiniausią karjeros momentą bei meilę Raseinių miestui 20

Kuomet 2013-aisiais Gediminas Butkus atvyko į Raseinius ir apsivilko tuometinės „Rasų“ ekipos marškinėlius, daugeliui šio klubo fanų atrodė, jog tai bus eilinis legionierius, kuris pasikels vertę ir kitą sezoną pakels sparnus į aukštesnį lygį. Krepšinyje tai normali praktika, o juolab Raseiniams. Regionų krepšinio lyga (RKL), kurioje daug metų žaidžia šiuo metu „Raseinių“ pavadinimą susigrąžinusi komanda, toli gražu nėra pati stipriausia, o pats klubas įspūdingų finansų ar pasiekimų savo trofėjų lentynoje neturėjo. Tačiau šis 182 centimetrų ūgio atakų organizatorius sulaužė visus stereotipus. Šiais metais 30-ąjį jubiliejų atšventęs krepšininkas net ir prabėgus 6 metams nuo jo debiuto Raseiniuose yra gerai žinomas ir mylimas šio krašto žmonių. Jo žinomumą čia patvirtina ir tai, jog daugelis sirgalių G. Butkų laiko raseiniškiu, nors pastarasis gimė ir užaugo Kėdainiuose. Būtent, kai 2013-aisiais G. Butkus atvyko į Raseinius, klubas pakilo į tokias aukštumas, apie kurias sezono pradžioje niekas net nesvajojo. Ekipa iš Raseinių sugebėjo paneigti ekspertų prognozes ir iškovojo RKL čempionų titulą. Žinoma, pats legionierius iš Kėdainių buvo vienas pagrindinių šio įvykio kaltininkų. Ketvirtosiose finalo rungtynėse G. Butkus smeigė lemiamą tritaškį į „Tauragės“ krepšį, o netrukus pats kirpo čempionišką tinklelį, su taure pozavo fotografams ir mėgavosi žurnalistų dėmesiu. 2018-aisiais Raseiniai sugrįžo į krepšinio žemėlapį ir simboliška, jog pirmasis žaidėjas papildęs „Raseinių“ gretas buvo G. Butkus. Klubas susigrąžino seniai lauktą žaidėją, o pats atakų organizatorius iškart ėmėsi darbo. Jo vedama ekipa iš Raseinių jau pirmajame sezone pasidabino RKL sidabro medaliais. Raseiniuose Lietuvos krepšinio lygos patirties turintis krepšininkas liko ir šiemet. Puslapiui „KK Raseiniai“ G. Butkus papasakojo apie pirmuosius žingsnius krepšinyje, debiutą LKL, įsimintiniausią karjeros metimą bei sentimentus Raseiniams.

- Kokia buvo tavo pirmoji pažintis su krepšiniu?

- Pirmą kartą kamuolį į rankas priėmiau kieme. Vieną dieną nusprendžiau užsukti į krepšinio aikštelę, kur žaisdavo vyresni berniukai. Turbūt buvau jauniausias, tačiau mane priėmė. Kartais būdavo, kad žaisdavome iki nakties. Man maždaug buvo 6 metai. Bėgant laikui mano susidomėjimas krepšiniu vis labiau augo ir nusprendžiau pradėti lankyti krepšinio būrelį. Likimas, tačiau mano amžiaus grupės Kėdainių sporto mokykloje nebuvo, todėl vėl teko jėgas išbandyti su vyresne amžiaus grupe. Ir čia buvau mažiausias (šypsosi).

- Kokio amžiaus buvai, kai supratai, jog turi realią galimybę tapti profesionaliu krepšininku?

- Pamenu, jog buvau vienuoliktoje klasėje. Tuo metu man buvo 18 metų. Kėdainiai jau daug metų turi savo komandą stipriausiame Lietuvos krepšinio divizione – LKL. „Nevėžio“ ekipos biudžetas nebuvo didelis, todėl kiekvieną sezoną buvo pakviečiami du perspektyvūs vietiniai, jauni žaidėjai. Iš pradžių manęs nekviesdavo, tačiau tai man buvo labai didžiulė motyvacija. Užsispyrimas davė savo vaisių, ir netrukus buvau pakviestas ir aš. Pamenu, jog grįžęs iš mokyklos visada laukdavau trenerio skambučio ir jeigu tuo metu trūkdavo žaidėjų – pakviesdavo mane. Sulaukęs skambučio visada labai apsidžiaugdavau. Buvau jaunas, „žalias“, su augalotais ir subrendusiais vyrais stumdytis buvo sunku. Tačiau patirtis – neįkainojama.

- 2007-aisiais buvai pakviestas prisijungti prie Lietuvos krepšinio lygoje rungtyniaujančio Kėdainių „Nevėžio“. Koks jausmas vos sulaukus 18 metų debiutuoti aukščiausiame lygyje?

- Tiesą sakant, tuo metu mane paėmė, kaip sakoma „avansu“. Buvau jaunas Kėdainietis ir „Nevėžis“ suteikė šansą. Jausmas tikrai įspūdingas, kuomet įžengi ant parketo prieš geriausius Lietuvos krepšininkus, sausakimšoje arenoje ir tave visi pažįsta. Pabrėžiu, jog tuo metu man buvo 18 metų, nesupratau kas vyksta. (šypsosi). Tuo metu „Nevėžis“ buvo labai stiprus, turėjau galimybę mokytis iš patyrusių profesionalų.

- 2013 metais pirmą kartą užsivilkai tuometinės „Rasų“ ekipos aprangą. Kokiomis aplinkybėmis atsidūrei Raseiniuose?

-Raseiniuose atsidūriau trenerio Alberto Vilimo dėka. Tuo metu buvau „Nevėžio“ sudėtyje ir A.Vilimas atvažiuodavo stebėti manęs į Kėdainius. Kadangi LKL žaisdavau mažai ir buvau nedaug naudojamas, treneris pasiūlė žaisti Raseiniuose. Sąlygos buvo tikrai geros, žaidybinio laiko taip pat nusimatė daug, todėl ilgai nesvarstęs pasiūlymą priėmiau. - Debiutinis tavo sezonas Raseiniuose buvo pergalingas. 2013-2014 metų sezone su „Rasais“ iškovojai Regionų krepšinio lygos (RKL) čempionų titulą. Kokie tavo prisiminimai iš šio istorinio sezono?

- Prisiminimai – patys geriausi ir emocingiausi. Galiu teigti, jog šis sezonas buvo įsimintiniausias mano karjeroje. Komanda tais metais buvo labai stipri ir vieninga, daug laiko praleisdavome kartu ir vienas kitą gerai pažinojome. Visgi tuo metu Regionų krepšinio lygoje buvo daug pajėgių komandų ir reguliariajame sezone kalnų nenuvertėme ir likome 5 vietoje. Prieš atkrintamąsias niekas iš mūsų aukšto rezultato nesitikėjo, bet parodėme savo potencialą ir trofėjų iškovojome pelnytai. Norėjome to labiau nei kitos komandos, kiekvienose rungtynėse akys žibėjo labai ryškiai. Net šiurpai per kūną nueina, kai kartais prisimenu įspūdingą atmosferą, kurią sukurdavo fanai per mūsų namų rungtynes. Dar iki šiol su Raseinių krašto žmonėmis pasišnekame ir prisimename tą istorinį sezoną.

- To pačio sezono finale įskraidinai lemiamą tritaškį, kuris atvedė Raseinių ekipą į RKL čempionų titulą. Ar galima sakyti, kad tai - įsimintiniausias tavo karjeros momentas? 

-Tikrai taip. Visi draugai irgi tą patį sako (juokiasi). Pamenu, kai įmečiau nelabai supratau, ką padariau. Po mano taiklaus metimo oponentų treneris paprašė minutės pertraukėlės, o aš galvojau, jog nuskambėjo finalinė rungtynių sirena ir puoliau džiaugtis. Maniau, kad jau tapome čempionais. Po kelių akimirkų supratau, kad rungtynės dar nesibaigė. Iš šono atrodė labai juokingai. Kaip bebūtų, paskutinė „Tauragės“ ataka nebuvo tiksli ir tada jau pelnytai visi džiaugėmės RKL čempionų titulu. Galiu didžiuotis, jog savo karjeroje turėjau tokį metimą.

- 2018 metais Raseiniai sugrįžo į krepšinio žemėlapį. Netrukus sirgaliai sužinojo, kad Gediminas Butkus vėl apsivilks „Raseinių“ marškinėlius. Kodėl vėl pasirinkai Raseinius?

- Pirmasis sezonas šiame mieste buvo pergalingas, viskas čia labai patiko. Geros sąlygos, draugiški ir krepšinį mylintys Raseinių gyventojai, visgi palikau čia nemažą pėdsaką ir buvau mėgiamas. Nors pastaruosius kelis metus profesionalo karjerą tęsiau kitose komandose, Raseiniuose visada žaidžiau mėgėjiškai ir dažnai čia apsilankydavau. Šiame mieste per tuos metus užmezgiau daug pažinčių. Mano geras draugas, komandos vadovas Tomas Totulis pakvietė prisijungti prie atsinaujinusios ekipos ir nusprendžiau sugrįžti. Dėl šio sprendimo tikrai nesigailiu, pirmasis sezonas buvo labai vykęs. Su „Raseiniais“ iškovojome RKL vicečempionų titulą ir manau, jog debiutiniame sezone pasiektas nuostabus rezultatas. Iškart po pirmojo sezono gavau pasiūlymą pasilikti ir tikrai nedvejojau.

- Nors gimei ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleidai Kėdainiuose, tačiau daugelis krepšiniui prijaučiančių Raseinių krašto žmonių tave jau laiko raseiniškiu. Ką tau pačiam reiškia šis įvertinimas?

- Reiškia neapsakomai daug. Tikrai jaučiu, jog esu čia mylimas, Raseinių krašto žmonės mane šiltai priėmė ir pats šiam miestui jaučiu didelius sentimentus. Čia prabėgo mano sėkmingiausi karjeros metai ir toliau mėgaujuosi žaidimu Raseiniuose. Komandoje daug jaunimo, bet labai gražiai ir kryptingai dirbame, tą parodė praėjęs sezonas. Verta paminėti, jog turime jauną, labai perspektyvų trenerį Karolį Lendzevičių, ir puikią vadovybę. Čia jaučiuosi, kaip namie ir pačiam labai malonu, jog raseiniškiai mane palaiko ir laiko savu.

- Nuo 2017-ųjų Kėdainių sporto centre dirbi jaunimo krepšinio treneriu. Kaip sekasi save išbandyti kitame amplua?

- Labai džiaugiuosi, jog pabandžiau ir labai patiko. Prieš du metus įsidarbinau Kėdainių sporto centre, kaip sporto specialistas ir labai greitai gavau berniukų krepšinio grupę. Man labai patinka šis darbas, nes smagu dalintis patirtimi su jaunais, augančiais ir perspektyviais jaunuoliais. Tikrai jaučiuosi savo vietoje ir baigęs krepšininko karjerą planuoju toliau tobulėti, kaip treneris.

- Lyginant su praėjusiu sezonu, komanda šią vasarą ant popieriaus dar labiau sustiprėjo. „Raseinius“ papildė keli pajėgūs naujokai. Ar šiais metais taikotės į aukščiausios prabos medalius?

- Tikrai neslėpsim, kad susirinkom ne dėl dalyvavimo ir turime išsikėlę aukštus tikslus. Praėjusiame sezone tokio debiuto niekas nesitikėjo, tam tikra staigmena buvo ir pačiai komandai. Bet kaip sakoma apetitas kyla bevalgant, ir pernai buvus finale šiais metais tikrai nesinori prastesnio rezultato. Šiais metais atkrintamųjų varžybų formatas pakito, bus žaidžiamas finalo ketvertas, todėl negali žinoti kaip viskas susiklostys. Bet potencialo tikrai yra ir bandysime kovoti dėl aukščiausių pozicijų.

 

AUTORIUS Gustavas Klikna 


‹ atgal
Laura Ragulskytė Pavliuk Laura Pavliuk RMKL © 2020

uždaryti

A lyga

B lyga

C lyga

IT lyga

uždaryti